SUDERVĖ
Sudervės seniūnijos centru yra laikoma Sudervė. Sudervės seniūnijoje gyvena 2 500 žmonių, o pačioje Sudervėje - 448 žmonės.
Sudervės miestelis yra nedidelis, įsikūręs gražioje aplinkoje, šalia trijų ežerų - Riešės, Vilnojos ir Purvio. Dėl šios priežasties miestelis žavi nė tik turistus, bet ir vietinius gyventojus.
Manoma, kad miestelio pavadinimas kilo iš naktinės žvejybos ant trijų Sudervės ežerų. Žmonės naudojo keliui apšviesti pagalius „su derva“, kurie ilgai degė. Žmonės sakydavo: „einame žvejoti su derva“.
Vienas iš traukos centrų, įsikūrusių Sudervės pakraštyje - tai akmens skulptūrų parkas "Vilnoja". Nuo Sudervės bažnyčios akmens skulptūrų parkas yra vos už kilometro. Akmens skulptūrų parkas "Vilnoja" pakrikštytas ežero vardu. Skulptūros eksponuojamos ne tik sausumos landšafte, bet jos perkeltos ir į ežerą. Skulptūrų parkas yra įkurtas viešbučio teritorijoje, kurioje puikiai sutvarkytas paplūdimys pritraukia žmonių, norinčių pailsėti prie Vilnojos ežero.
ŠIEK TIEK ISTORIJOS
Rašytiniai šaltiniai mini Sudervę 1493 m. Jau tada čia buvo dvaras, o 1504 m.- valsčius. 1637 m. dvaras ir žemė priklausė tuometiniam Vilniaus burmistrui J. Senkevičiui. Nuo 1669 m. dvaras atiduotas jėzuitams. XVIII a. antroje pusėje jį įsigijo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis, turėjęs keletą dvarų netoli Vilniaus. 1833 m. dvaras atiteko vyskupui V. Vočackiui, kurio pastangomis 1822 m. buvo pastatyta graži Šventosios Trejybės bažnyčia Sudervėje.
Ši bažnyčia išsiskiria tuo, jog yra Lietuvoje retai sutinkamos architektūros formos - klasicistinių formų kupolinė rotonda. Iš tolo savo kupolu blizgančią bažnyčią, kaip manoma, suprojektavo garsusis architektas ir matematikas Laurynas Stuoka-Gucevičius, daugiausia žinomas klasicizmo architektūros kūrėjas, Vilniaus arkikatedros, Vilniaus rotušės, Verkių dvaro rūmų, kitų garsių pastatų projektų autorius, Vilniaus universiteto profesorius, Architektūros katedros vedėjas.
Kadangi L. Gucevičius (1753-1798) tuomet jau buvo miręs, bažnyčios statybą prižiūrėjo architektas Laurynas Bortkevičius. Keturias evangelistų skulptūras bažnyčios išorėje ir didįjį altorių sukūrė skulptorius Ignotas Gulmanas. Vidų dekoravo dailininkas Napoleonas Ilakavičius. Bažnyčią 1834 m. konsekravo (pašventino) vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius.
Istoriniai šaltiniai liudija, jog bažnyčia buvo pastatyta pagal Romos Panteono pavyzdį, bet klasicizmo stilius įnešė daug architektūrinių pakeitimų. Apvalumas Antikoje simbolizavo tobulybę, todėl, manau, ši mintis sutampa su krikščioniška mintimi, kad Dievas yra tobulas ir per Jėzų Kristų vienija visus žmones.