Žemes plėtra
KODĖL SUDERVĖ?

Šiais laikais, kai visa veikla koncentruojasi didžiuosiuose miestuose ir technologijos "ima viršų", žmogus vis dažniau atsisuka į gamtą kaip į ramybės ir poilsio šaltinį. Ne veltui vakarų Europoje, Skandinavijoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose žmonės yra pasiryžę sugaištį valandą ar net dvi važiuojant į darbą 50-150 km, tam, kad galėtų praleisti ramius ir tylius vakarus gamtoje. Tačiau gyvenant Vilniuje tokie gamtos prieglobsčiai nėra taip toli. Vos pavažiavus 20 km už Vilniaus, mes atsiduriame visai kitokioje aplinkoje, kur tyvuliuoja ežerai, čiulba paukščiai ir atrodo niekas neskuba.

Būtent dėl šių priežasčių mes siūlome rinktis Sudervės apylinkes kuriant savo naujus namus. Ten, kur nėra skubėjimo, nėra transporto kamščių. Ten, kur naktimis neūžia mašinos, vietoj to, Jūs išgirsite tik paukščių čiulbėjimą ir medžių ošimą. Tokie garsai bei graži gamta leis Jums labiau atsipalaiduoti vakarais po darbo bei savaitgaliais. Jūsų vaikai augs ne mažučiame daugiaaukščių įspraustame kiemelyje, bet gryname ore ir turės daugybę vietos vaikiškiems žaidimams bei žygiams.

Galima įvardinti daugybę privalumų, kurie sietini su gyvenimu arčiau gamtos, tačiau mes siūlome būtent Sudervės apylinkes, kurios garsėja savo ežeringumu. Tai vieta, kuri yra netoli nuo Vilniaus ir kartu dar nėra stipriai urbanizuota, todėl galite pasinaudoti proga įsigyti sklypą, kuriame susikursite savo namus atokesnėje, daugybės kaimynų neapgyvendintoje vietoje.

Sudervę nuo Vilniaus centrinio pašto skiria 19 km. Iš Vilniaus į Sudervę galima nuvažiuoti per Pilaitę važiuojant Pilaitės plentu, visuomet važiuojant tiesiai per Papiškes bei Čekoniškes.

Kitas kelias veda per Avižienius. Važiuojant Ukmergės gatve reikia pasukti link Avižienių (kelio nuorodoje taip pat nurodytas posūkis ir į Sudervę). Pravažiuojate Avižienius ir Pikutiškes, kol pamatysite įžymiąją Sudervės bažnyčią.

Sudervę taip pat galima pasiekti važiuojant iš Kernavės per Dūkštas (Kernavė - Sudervė - 20 km, 116 ir 171 kelias) bei važiuojant iš Vievio per Dūkštas (Vievis - Sudervė - 25 km, 108 ir 171 kelias).

Parduodame sklypus pačiose gražiausiose vietose Sudervėje ir jos apylinkėse. Tai sklypai, kurie ribojasi su pušynais, iš jų atsiveria vaizdai į ežerą, upelį ar kitą vandens telkinį.

Žemėlapyje pavaizduoti parduodami sklypai Sudervės apylinkėse. Užvedę pelytę ant skaičiaus pamatysite bendrą informaciją apie sklypą. Paspaudus sklypo numerį gausite platesnę informaciją apie Jus dominantį sklypą.

Jei Jus domina konkretus sklypas, turite klausimų ar tiesiog reikia pagalbos renkantis, nedvejodami susisiekite su mumis.


SUDERVĖ

Sudervės seniūnijos centru yra laikoma Sudervė. Sudervės seniūnijoje gyvena 2 500 žmonių, o pačioje Sudervėje - 448 žmonės.

Sudervės miestelis yra nedidelis, įsikūręs gražioje aplinkoje, šalia trijų ežerų - Riešės, Vilnojos ir Purvio. Dėl šios priežasties miestelis žavi nė tik turistus, bet ir vietinius gyventojus.

Manoma, kad miestelio pavadinimas kilo iš naktinės žvejybos ant trijų Sudervės ežerų. Žmonės naudojo keliui apšviesti pagalius „su derva“, kurie ilgai degė. Žmonės sakydavo: „einame žvejoti su derva“.

Vienas iš traukos centrų, įsikūrusių Sudervės pakraštyje - tai akmens skulptūrų parkas "Vilnoja". Nuo Sudervės bažnyčios akmens skulptūrų parkas yra vos už kilometro. Akmens skulptūrų parkas "Vilnoja" pakrikštytas ežero vardu. Skulptūros eksponuojamos ne tik sausumos landšafte, bet jos perkeltos ir į ežerą. Skulptūrų parkas yra įkurtas viešbučio teritorijoje, kurioje puikiai sutvarkytas paplūdimys pritraukia žmonių, norinčių pailsėti prie Vilnojos ežero.


ŠIEK TIEK ISTORIJOS


Rašytiniai šaltiniai mini Sudervę 1493 m. Jau tada čia buvo dvaras, o 1504 m.- valsčius. 1637 m. dvaras ir žemė priklausė tuometiniam Vilniaus burmistrui J. Senkevičiui. Nuo 1669 m. dvaras atiduotas jėzuitams. XVIII a. antroje pusėje jį įsigijo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis, turėjęs keletą dvarų netoli Vilniaus. 1833 m. dvaras atiteko vyskupui V. Vočackiui, kurio pastangomis 1822 m. buvo pastatyta graži Šventosios Trejybės bažnyčia Sudervėje.

Ši bažnyčia išsiskiria tuo, jog yra Lietuvoje retai sutinkamos architektūros formos - klasicistinių formų kupolinė rotonda. Iš tolo savo kupolu blizgančią bažnyčią, kaip manoma, suprojektavo garsusis architektas ir matematikas Laurynas Stuoka-Gucevičius, daugiausia žinomas klasicizmo architektūros kūrėjas, Vilniaus arkikatedros, Vilniaus rotušės, Verkių dvaro rūmų, kitų garsių pastatų projektų autorius, Vilniaus universiteto profesorius, Architektūros katedros vedėjas.

Kadangi L. Gucevičius (1753-1798) tuomet jau buvo miręs, bažnyčios statybą prižiūrėjo architektas Laurynas Bortkevičius. Keturias evangelistų skulptūras bažnyčios išorėje ir didįjį altorių sukūrė skulptorius Ignotas Gulmanas. Vidų dekoravo dailininkas Napoleonas Ilakavičius. Bažnyčią 1834 m. konsekravo (pašventino) vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius.

Istoriniai šaltiniai liudija, jog bažnyčia buvo pastatyta pagal Romos Panteono pavyzdį, bet klasicizmo stilius įnešė daug architektūrinių pakeitimų. Apvalumas Antikoje simbolizavo tobulybę, todėl, manau, ši mintis sutampa su krikščioniška mintimi, kad Dievas yra tobulas ir per Jėzų Kristų vienija visus žmones.

UAB "Žemės plėtra"
Konstitucijos pr. 26, Vilnius, Lietuva
Tel./faks. (370) 5 212 5400
Mob. (370) 650 17171
Mob. (370) 699 99804
E-paštas info@zemespletra.lt
Įmonės kodas: 301114586





Žemės plėtra