Savoje žemėje savininkas per naktį tapo svečiu

Klaipėdietis, pamėginęs pasiaiškinti, kodėl žemėtvarkininkai vieną dieną kaimynei atmatavo rėžį jam priklausančio sodo sklypo, išgirdo įstatymais sunkiai paaiškinamą tiesą: kas pirmas įbes kuolą į žemę, tegul ir svetimame sklype, tas ir teisus.

Jūrininkas Valerijus Potapovas liko apstulbęs, kai sužinojo, jog po to, kai „Rasos“ sodų bendrijoje kaimynė įsiteisino savo žemės ribas, nuo tos akimirkos dalis vyriškio sklypo priklauso jai. Jausdamasis apvogtas, vyras kaimynės sklypo matavimo dokumentuose pažymėjo nesutinkąs su tokiais matavimais. „Visgi Kretingos žemėtvarkos skyrius paruošė dokumentus, o Klaipėdoje jie be vargo buvo įteisinti“, – šiurpo V.Potapovas.

Paaiškėjo, kad Kretingos specialistų priimto sprendimo niekas netikrino. Klaipėdos registrų centre kaimyninės žemės savininkei buvo įteisintas žemės sklypas su gabalu V.Potapovui priklausančio sklypo. Savoje žemėje vos ne per naktį tapęs svečiu V.Potapovas pamėgino kreiptis į Kretingos žemėtvarkos skyrių.

„Čia išgirdau atsakymą, kad kas pirmesnis, tas ir teisus. Išeitų, kas pirmas įkalė kuolą svetimoje žemėje, tas ir savininkas? Žemėtvarkos skyriaus vadovas pripažino, kad jo pavaldiniai buvo neteisūs, ir pasiūlė kreiptis į teismą. Esą jei laimėsiu, ištaisys klaidą, sumokės baudą “, – stebėjosi jūrininkas.

Neturėjo, bet įteisino

Kretingos žemėtvarkos skyriaus vadovas Dalius Vitkus dienraščiui pripažino, kad jo vadovaujama įstaiga negalėjo įforminti sklypo ribų, jei tarp dviejų savininkų kyla ginčas. Valdininkas tikino, kad nesutarimas kilo dėl paklaidos tarp visos eilės toje gatvelėje esančių sklypų ribų. Ketvirtadienį valdininkas tikino, kad žemės nuosavybės dokumentuose jis neaptiko nei geodezininkės parašo, nei pavaldinių išdėstyto motyvo, kuris leistų privatininkui toliau imtis nuosavybės įteisinimo žingsnių.

Riboženklis – kuolas

Kadastrinius matavimus atlikęs V.Jovaišas, atmatuodamas svetimos žemės rėžį darbus užsakiusiai kaimynei, V.Potapovui sakęs, kad vyras gali šio dokumento ir nepasirašyti.

„Buvo sudaroma sklypo schema. Tai yra pradinis dokumentas, jei nėra aiški sklypo riba. Mes sustatome riboženklius, jei jų nėra“, – aiškino V.Jovaišas.

Tačiau besiginčijančių kaimynų sklypų ribos buvo nužymėtos. Pasak V.Potapovo, jo nuosavybės dokumentuose sklypo riba identiškai atitinka kaimyninį sklypą žyminčiam atitvarui.

Komentaras

Aivaras Velutis, Klaipėdos apygardos civilinių bylų skyriaus prokuroras

Iš tiesų teisinė bazė kol kas tokia, kad teisus tas, kuris pirmas imasi kadastrinių matavimų įregistravimo. Tačiau atliekant matavimus gretimų sklypų savininkai privalo dalyvauti. Jei kaimynas nesutinka su matavimais, jis turi tai pažymėti ribų nustatymo akte. Jei dokumente nėra visų kaimynų sutikimo, Žemėtvarkos skyrius neturėtų tvirtinti sklypo ribų plano. Žmogaus įtarimas, kad ne už gražias akis žemėtvarkininkai galėjo patvirtinti sklypo ribų planą, pagrįstas, nes rašytinio kaimynų sutikimo, vadinasi, ir teisinio pagrindo jį tvirtinti, nėra. Tokiais atvejais reikalaujama, kad prisistatytų abu besiginčijantys savininkai arba pristatytų notaro patvirtintą susitarimą. Vienareikšmiai galiu pasakyti, kad problema yra. Žmogui belieka inicijuoti administracinę bylą. Jei nuosavybė įregistruota Registrų centre, šį neteisėtą aktą užginčyti galima tik per mėnesį.

Parengta pagal