Prašymams pirkti valstybinę žemę – stop

Jau dvi savaites šalies žemėtvarkos skyriai nepriima prašymų laisvai žemės ūkio paskirties žemei iš valstybės pirkti. Vyriausybei nutarus, naujų prašymų priėmimas gali būti atnaujintas tik 2014 metais.

Rugpjūčio 24-ąją įsigaliojo nauja Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamosiose vietovėse" redakcija. Ministro pirmininko ir žemės ūkio ministro 2011 m. rugpjūčio 17 d. pasirašytame nutarime Nr. 915 teigiama, kad prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nebus priimami, kol bus suformuoti sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su tais asmenimis, kurie pateikė prašymus iki šio nutarimo įsigaliojimo.

Pasak Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo Gintauto Vasiliausko, minėtas nutarimas iš tiesų stabdo naujų prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimą, o seniau pateikti prašymai bus nagrinėjami. Šiuo nutarimu Žemės ūkio ministerija yra įpareigota ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. išanalizuoti informaciją apie laisvus žemės plotus (likusius sudarius pirkimo-pardavimo sutartis su asmenimis, iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę) ir teikti pasiūlymą Vyriausybei atnaujinti prašymų pirkti valstybinę žemę priėmimą.

Anot G. Vasiliausko, sustabdyti naujų prašymų priėmimą paskatino tai, kad prašymuose nurodytas pageidaujamas įsigyti žemės plotas yra didesnis už valstybės turimą laisvos žemės plotą. „Balansas yra neigiamas, patenkinti visų poreikius žemės trūksta. Be to, dar vyksta žemės grąžinimas. Norint suderinti šiuos du procesus ir patenkinti žmonių lūkesčius, sustabdyti naujų prašymų priėmimą buvo būtina", - sakė G. Vasiliauskas.

Kiek pretendentų į valstybinę žemę

2011 m. sausio 1 d. duomenimis, 27,6 tūkst. asmenų, pageidaujančių pirkti 470,3 tūkst. ha žemės, buvo pateikę visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius, kad turi pirmumo teisę įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ar į s paramą šią žemę įsigyjant iš valstybės. Pirkti iš valstybės 46 tūkst. ha žemės pageidauja ir 602 juridiniai asmenys.

Iki 2011 metų sausio 1 d. iš viso sudaryta 8 tūkst. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių dėl 97 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo.

Valstybinė žemė kainuoja nepigiai. Jos kainą nustato turto vertintojai. Kokia yra pageidaujamo sklypo rinkos vertė, žemėtvarkininkai gali pasakyti tik gavę šių specialistų ataskaitą. Už jų darbą taip pat sumoka pirkėjas. Jeigu žmonės išsigąsta žemės kainos ir atsisako pirkti suformuotą sklypą, jų pinigai, sumokėti sklypo projektavimui ir kadastriniams matavimams, „nuplaukia", mat visos šios procedūros atliekamos valstybės vardu. Sudarant pirkimo-padavimo sandorį išleista suma už įregistravimą valstybės vardu „išminusuojama" iš žemės kainos. Tačiau tai nėra didelė suma, palyginti su žemės kaina. Todėl valstybė yra sudariusi sąlygas išpirkti sklypą per keletą metų. Tam nenustatytas joks amžiaus cenzas. Yra atvejų, kada žemę pageidauja išsipirkti gana garbaus amžiaus asmenys dalimis per tam tikrą laiką (net ir 10 metų).

Pasak specialistų, laisvos valstybės žemės balansas nuolat kinta, mat yra nenumatytų atvejų, kai žmonės atsisako pirkti žemę. Tada vėl atsiranda laisvų sklypų. Be to, pirkėjas privalo atitikti tam tikrus kriterijus: jis turi būti ūkininku, deklaruoti žemę ir vesti buhalterinę apskaitą, taip pat atitikti visus veterinarijos ir gamtosaugos reikalavimus ne tik prašymo pateikimo, bet ir sandorio sudarymo dieną. Žemės ūkio paskirties žemė parduodama tik ūkininkaujantiems, pasėlius deklaruojantiems ir tai patvirtinančius dokumentus turintiems žmonėms.

Tikisi greitesnių sprendimų

Anot Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo reikaluose seniai laikas daryti reviziją, išsiaiškinti prašymų pagrįstumą, galimybes patenkinti prašymus. „Jei tas laikas (iki 2014 metų) bus išnaudotas racionaliai ir apgalvotai ir reikalai pajudės, tai gal ir nieko blogo. Bet kelia abejonių, ar tikrai reikia tų dvejų metų. Keista ir tai, kad šis nutarimas viešoje erdvėje nenuskambėjo".

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas irgi įsitikinęs, kad tikriesiems ūkininkams šis nutarimas problemų neturėtų sukelti: jie prašymus seniai pateikę. Kur kas ilgiau užtrunka matavimai, dokumentų rengimas, įsigytos nuosavybės įteisinimas. „Gal žemėtvarkininkai dabar galės skirti daugiau dėmesio jau esamų prašymų nagrinėjimui", - svarsto J. Talmantas.

Parengta pagal www.manoukis.lt