Smarkiausiai prašovė su nekilnojamojo turto investicijomis

Prasčiausių lietuviškų įmonių investicijų sąraše ekspertai pirmąją vietą skiria „Alitos“ investicijoms Serbijoje, tačiau pabrėžia, jog daugiausia nepasiteisinusių investicijų pastaraisiais metais buvo nekilnojamojo turto sektoriuje.

Nacionalizuota  „Alitos“ alaus darykla Serbijoje, subyrėjusi Laimučio Pinkevičiaus verslo imperija, nesėkminga  „Snaigės“  investicija Kaliningrade, kai kurių prekybos centrų ir daugiabučių kvartalų statybos – šiuos projektus kaip prasčiausias  pastarųjų metų verslo investicijas vardija įvairių sričių  ekspertai.

Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, teigimu, nenuostabu, kad daugiausia nesėkmingų  investicijų ekonomikos pakilimo laikotarpiu buvo  nekilnojamojo turto rinkoje – šio turto kainoms nuolat lipant į viršų buvo apėmusi euforija ir įsitikinimas, jog tokie laikai niekada nesibaigs.
Vienas tokių  projektų „Vilniaus vartai‘, kurių atidarymą 2007 m. iškilmingai nutvieskė Gerto Hofo, pasaulyje pripažinto vokiečių šviesų menininko sukurtas ugnies ir muzikos šou, kuriame grojo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir dalyvavo dešimtys mados kūrėjų iš viso pasaulio. „Ranga Group“ kvartale buvo įkurdinti butikai – salonai, atstovaujantys garsiausiems pasaulio mados namams, veikė  trys restoranai, naktinis klubas,  baras, du verslo centrai.

2010 m. gruodį vienai stambiausių statybos kompanijų Lietuvoje UAB „Ranga IV“ iškelta bankroto byla, „Vilniaus vartų“ salonai ir restoranai uždaryti.

Žygimantas Mauricas, banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas pabrėžia: planuodami investicijas verslininkai turėtų rasti pausiausvyrą tarp godumo ir baimės. Deja, ekonomikos pakilimo metais, matydami kaip ant mielių augančius kitų įmonių pelnus, investuotojai skubėjo spėti dalyvauti svaigiame ekonomikos augimo vakarėlyje.

Nudegė net apdairūs

Dėl nepamatuoto žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo, vangiai vykusio sklypų konsolidavimo, teisinės rizikos ir kitų priežasčių į nevykusių investicijų sąrašą ekspertai įtraukia „Agrowill group“ ir primena, jog nagus yra nudegusi ir VP grupė, prieš šešetą metų Vilniuje už 40,5 mln. Lt įsigijusi valstybinės žemės sklypą, o jo rinkos kaina per krizę sumenko perpus.

„Tarp investuotojų į žemės sklypus yra ir smarkiau, ir mažiau nudegusiųjų. Pavyzdžiui, aplink didžiuosius miestus buvo skubama pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, puoselėjant viltis, jog vyks miesto plėtra. O paaiškėjo, kad šito dar kelis dešimtmečius teks palaukti“, - sako Kęstutis Kristinaitis, korporacijos „Matininkai“ prezidentas.

  Parengta pagal