Koncepcija turėtų sutvarkyti chaotišką infrastuktūros plėtrą

Vyriausybė siekia sukurti infrastruktūros plėtros koncepciją, kuri apima inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų plėtrą gyvenamosiose ir negyvenamosiose teritorijose. Liepos viduryje ministrų kabinetas turėtų spręsti, ar priimtinas modelis, kai už miesto infrastruktūros plėtrą atsako ir ją organizuoja savivaldybės, o ne daugybė atskirų institucijų. Jei Vyriausybė pritartų tokiai koncepcijai, savivaldybės iš nekilnojamojo turto plėtotojų galėtų reikalauti rinkliavų infrastruktūros plėtrai, bet privalėtų prisiimti atsakomybę už tų pinigų naudojimą.

Parengus infrastruktūros plėtros koncepciją būtų rengiamas atitinkamas įstatymas, keičiami jau galiojantys teisės aktai.

Prieš porą metų infrastruktūros plėtrą buvo siūloma reglamentuoti keičiant jau galiojančius įstatymus, tačiau buvo nuspręsta pradėti nuo koncepcijos kūrimo.

„Prieš porą metų Vyriausybėje buvo posėdis, kuriame kancleris iš visų jėgų spaudė ministerijų vadovus greičiau priimti koncepciją ir pradėti rengti įstatymą. Dabar vėl tą konceptualią dalį vartom rankose kaip karštą bulvę ir nežinome, kur ją dėti. Labai liūdna, kad nėra žinybos, kuri prisiimtų už tai atsakomybę“, – sako Arvydas Avulis, nekilnojamojo turto agentūros AB „Hanner“ valdybos pirmininkas. „Šis klausimas labai seniai sprendžiamas ir dabar turime galimybę tikėtis, kad ministrų kabinetas apsispręs dėl modelio, kaip turi būti organizuojama infrastruktūros plėtra. Jei bus gautas Vyriausybės pritarimas, tai bus didžiulis postūmis. Toliau lieka techniniai dalykai“, – sako Daumantas Lapinskas, ūkio viceministras. Minėtą koncepciją rengia Ūkio ministerija.

Plėtra chaotiška

Rinkos dalyviai – nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai, statybų įmonės, investuotojai – teigia, kad dabar infrastruktūros plėtrą prižiūri daugybė įstaigų, atskirus plėtros etapus reglamentuoja skirtingi įstatymai.

Jei dvi institucijos nesusitaria, statybų projektai įstringa ilgam. O ir pati infrastruktūra plėtojama chaotiškai, neefektyviai ir dažnai neskaidriai. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė nuo 2006 m. balandžio NT plėtotojus apmokestino vadinamuoju socialiniu infrastruktūros mokesčiu. Miestas su NT plėtotojais pasirašo paramos socialinei infrastruktūrai plėtoti sutartis. Jose numatoma, kad už komercinių ir gyvenamųjų pastatų 1 kv. m statytojai turi mokėti 30 Lt, už pramoninių statinių 1 kv. m – 10 Lt. Jei NT plėtotojai nesutinka laisva valia paremti infrastruktūros plėtros, negauna statybų leidimų arba negali perduoti eksploatuoti jau baigtų pastatų. Pernai rudenį keletui laiku neatsiskaičiusių įmonių savivaldybės iniciatyva buvo areštuotas turtas. Tiesa,sunkmečiu miesto valdžia perpus sumažino šios rinkliavos tarifus. „Mes mokame tą socialinės infrastruktūros mokestį, bet nežinia, ką už tai gauname. Savivaldybė sako, kad rinkliava būtina, nes reikia statyti darželius, kloti šaligatvius ar plėtoti viešąjį transportą. Bet, kiek kartų klausėme, kas padaryta už mūsų sumokėtus pinigus, tiek kartų atsakymo negavome. Tiesiog pildome biudžetą“, – kalba p. Avulis. Plėtotojai neginčija, kad toks mokestis reikalingas, ir net sutiktų mokėti didesnes sumas, jeigu mainais sulauktų darniai išplėtotos infrastruktūros. „Mūsų asociacija pasisako už aiškų, skaidrų procesą, kad būtų nustatytos pareigos, teisės ir numatyta, kokių rezultatų galimatikėtis. Verslui svarbiausia – tiksliai prognozuoti“, – teigia Robertas Dargis, UAB „Eika“ direktorius ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.

Daugiau atsakomybės

Vilniaus savivaldybės duomenimis, nuo 2006 m. iki 2011 m. gegužės sutartys dėl socialinės infrastruktūros plėtros buvo pasirašytos su 419 įmonių. Bendra rinkliavos suma – 28,5 mln. Lt. Finansinių įsipareigojimų neįvykdė 309 įmonės, jos liko skolingos 20,3 mln. Lt. „Savivaldybės požiūris į šį mokestį „robinhudiškas“. Tačiau Robino Hudo požiūris į rinkliavas nesistemiškas – jis pasiimdavo kiek galėdavo ir neprisiėmė atsakomybės už rezultatus, – šmaikštauja p. Dargis. – Mes nusprendėme pažiūrėti sistemiškai ir su Ūkio ministerija parengėme infrastruktūros plėtrą reglamentuojantį įstatymo projektą, kuris įpareigotų savivaldybes imti rinkliavą iš verslo, bet kartu numatytų pareigą rūpintis infrastruktūros organizavimu.“ Minėtas projektas į Vyriausybę nukeliavo 2008 m. Ne vien NT plėtotojai, bet ir „Investuotojų forumas“ pritaria, kad infrastruktūros plėtra būtų sutelkta savivaldybių rankose.

„Tai būtų logiškiausias sprendimas, tačiau investuotojas, statantis gamyklą ir kuriantis darbo vietas, turėtų žaisti pagal kitokias taisykles nei NT bendrovės, kurios investuoja į butus ar biurus ir, juos pardavusios, susigrąžina pinigus“, – kalba Rūta Skyrienė, asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė.Ji siūlo atskirti šias dvi investuotojų grupes.

Vėl svarstys

Anot p. Lapinsko, svarstant infrastruktūros plėtros klausimą prieš kelerius metus kilo diskusijų, ar būtina priimti atskirą įstatymą, ar pakanka pakeisti jau galiojančius įstatymus. Tada nuspręsta, kad pastarasis būdas nebus efektyvus, nes skirtingi įstatymai reglamentuoja tik atskirus infrastruktūros plėtros etapus, tačiau neapibrėžia aiškios sistemos, infrastruktūros plėtrą organizuojančių ir joje dalyvaujančių subjektų, jų teisių, pareigų ir atsakomybės.

Prieš porą savaičių vykusiame pasitarime Vyriausybėje Ūkio ministerija buvo įpareigota per mėnesį parengti išsamią analizę, kaip veiktų pasiūlytas infrastruktūros plėtros mechanizmas, kokie galimi alternatyvūs modeliai, ir pristatyti ją ministrų kabinetui. Taigi vėl diskutuojama apie koncepciją.

Ponas Lapinskas sako, kad Ūkio ministerija daro viską, kad suspėtų atlikti pavestus darbus per nurodytą terminą. „Reikia pagaliau apibrėžti aiškias žaidimo taisykles. Aš tikiu, kad jau gana toli pasistūmėjome ir yra realus šansas tą klausimą išspręsti“, – teigia ūkio viceministras.

Parengta pagal "Verslo žinias"