Žemės plėtra

RU EN LT

NT pardavėjai ir tarpininkai įsitikinę, kad nekilnojamojo turto kainos artimiausiu metu liks stabilios, aiškaus augimo galima tikėtis po poros metų, kada bus aiškiai įveikta krizė. Šiuo metu labiausiai populiarėja kokybiškas būstas arčiau miesto centro.

 

Vilniuje butų kainos, palyginti su piku prieš porą metų, smuko beveik 40 proc., per pastaruosius dvylika mėnesių augo 2,3 proc. Rygoje kritimas buvo didžiausias – 59,7 proc. augimas per pastaruosius metus - 5,8 proc. Taline kainos smuko 45,5 proc., per metus augo 7,8 proc.

„Pirmiausia norėčiau padėkoti Larsui Christensenui („Danske bank“ vyr. analitikui), jis – žvaigždė. Ir jis pasakė, kad galbūt dabar pirkti nekilnojamąjį turtą nėra ir tokia bloga idėja“, - savo pranešimą „Verslo žinių“ Baltijos šalių nekilnojamo turto investicijų forume pradėjo „Ober-Haus Real Estate“ Advisors“ vadovaujantysis partneris Peteris Gage’as Morrisas.

Jis teigia, kad apžvelgus praėjusias finansų krizes matyti, jog po tokių sukrėtimų nekilnojamo turto kainos krenta ir stabilizuojasi maždaug šešerius metus. Jeigu tokia pati taisyklė galios ir dabar, nekilnojamo turto kainos Baltijos šalyse turėtų žymiau pradėti kilti 2013 m.

„Aš siūlau nebūti labai dideliu optimistu. Labai rizikinga šiandien sakyti, kad kainos kils.  Mes šiandien nusiteikę pozityviai, bet tuo pačiu metu turime būti labai atsargūs“, - sakė „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. „Dabar pirkėjas ieško geros kokybės būsto už protingą kainą. Vieni nori arčiau centro, kiti siekia geros kokybės, žiūri ne tik kad kvartalas būtų baigtas, bet ir kad infrastruktūra būtų gera“, - sako A. Avulis. Tokios pačios nuomonės laikosi ir nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Domas Dargis. „Labiausiai auga paklausa vidutinės klasės būsto. Netoli centro, ar labai gražiose vietose, bet su puikiu susisiekimu“, - sakė D. Dargis.

 

Sumažėjo perkamas būstas 

 

Per pastaruosius aštuonerius metus nukrito vidutinis būsto plotas. 2003 m. vidutinis perkamo būsto plotas Vilniuje buvo 65,8 kv. m. - per aštuonerius metus jis nukrito iki 54,3 kv. m.

D. Dargis tvirtina, kad bendras parduodamų butų ploto vidurkis nukrito ir dėl to, kad buvo leista pardavinėti labai mažus butus, daugiausia skirtus dirbančiam jaunimui.

„Pradėjome statyti labai mažus butus Pilaitėje: maždaug 29-31 kv. m. Daugiausia tokių ir pardavėme. Mes labai laimingi dėl pasiektų rezultatų“, - diskusijoje sakė D. Dargis. Tuo tarpu „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad mažų butų rinka jau prisotinta, ir „parduodamų butų plotis turi jau pradėti augti“.

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad paklausiausi bus didesni butai. „Artimiausiu metu kainos bus stabilios. Rinka bus fragmentuota – greičiausiai atsigaus tik dalis segmentų. Greičiausiai brangs dideli butai su sutvarkyta aplinka ir geru susisiekimu“, - sakė Ž. Mauricas.