|
|
|
NAUJASIS TURTO VERTINIMAS SUMAŽINA MOKESČIUS Sausį įsigaliojo nauja masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto (NT) vertė, pagal kurią skaičiuojami komercinio NT mokesčiai. Registrų centro atstovai sako, kad naujam masiniam vertinimui pasirinktas tinkamiausiais laikas, mat jei toks būtų atliktas anksčiau, mokesčių našta turto savininkams būtų išaugusi. Tačiau patys turto valdytojai skundžiasi, jog ankstesnio, 2006 m., masinio vertinimo skaičiai nebeatitiko rinkos padėties ir pastaraisiais metais teko mokėti išpūstus NT mokesčius. Masinį turto vertinimą, kuriuo remiamasi skaičiuojant komercinio NT mokesčius, Registrų centras (RC) atlieka
kartą per penkerius metus, nebent Vyriausybė nustatytų kitaip.
Turto vertes, kurios reikalingos sprendžiant socialinės paramos skyrimo klausimus, apskaičiuojant paveldimo,
dovanojamo turto mokesčius ir kitiems tikslams, Registrų centras nustato kasmet.
„Ankstesnis masinis vertinimas, kurio remiantis nustatomi komercinio NT mokesčiai, atliktas 2006 m. ir buvo
apskaičiuotas pagal 2005 m. viduryje buvusias kainas – kai burbulas jau buvo pradėjęs pūstis, bet paties piko
dar nebuvo“, – aiškina Arvydas Bagdonavičius, RC direktoriaus pavaduotojas kadastrui ir turto vertinimui.
Anot jo, dabar iš naujo įvertinus visą šalies turtą, visa už komercinį NT surenkama mokesčio suma pasikeis
neryškiai. Vertinant naujausius rezultatus, didmiesčiuose stipriau sumenko per sunkmetį labiausiai
nukentėjusių segmentų vertės, pavyzdžiui, viešbučių, o regionuose įvairios paskirties turto vertės truputį
pakilo.
Remiantis Registrų centro pateiktais duomenimis, labiausiai komercinio turto vertės krito Vilniaus ir Kauno
savivaldybėse. Pavyzdžiui, sostinėje vidutinė masiniu būdu nustatyta viešbučių kvadratinio metro kaina krito
bene 40%, administracinių patalpų Kaune – beveik 34%.
Tiesa, praėjusių metų komercinio NT mokestį dar reikia mokėti remiantis senosiomis vertėmis, nustatytomis dar
2006 m. Tai privalu padaryti iki vasario 1 d.
Nuo 2011 m. galiojančio masinio vertinimo atskaitos taškas – turto vertė 2010 m. rugpjūčio 1 d. Anksčiau
vykę sandoriai statistiniais metodais perskaičiuojami pagal 2010 m. rugpjūčio 1 d. turto vertes.
Pats masinis vertinimas atliekamas remiantis dviem metodais – pardavimo kainų arba iš turto gaunamos naudos
analize.
„Dabartinis masinis vertinimas atliktas tada, kai turto kainos jau yra nukritusios, jei jis būtų daromas
anksčiau, tai būtų lėmę smarkų komercinio NT mokesčio padidėjimą“, – sako p. Bagdonavičius. Tačiau komercinio
nekilnojamojo turto savininkai skundžiasi, kad pernai jie mokėjo mokesčius pagal vertes, o šios, subliūškus
burbului, menkai atitiko realią rinkos padėtį, buvo pernelyg aukštos.
Nebevertins individualiai
Ramunė Aškinienė, nekilnojamojo turto bendrovės UAB „Colliers International Advisors“ Konsultavimo ir
vertinimo departamento direktorė, pabrėžia, kad naujojo masinio vertinimo metu nustatytos vertės turėtų
geriau atspindėti tikrąją rinkos padėtį negu anksčiau, kai dėl NT rinkos pokyčių masinio vertinimo metu
nustatytos vertės dažnai viršydavo nukritusias realias turto vertes.
„Mokėdami šių metų mokesčius savininkai daugiau remsis masinio vertinimo metu nustatytomis vertėmis nei
individualaus vertinimo metu nustatytomis vertėmis“, – mano pašnekovė.
Veikiausiai individualus vertinimas bus taikomas tik esant dideliam skirtumui tarp masinio vertinimo
nustatytos ir realios turto vertės, arba kai masinio vertinimo skaičiavimo metodika neleidžia įvertinti turto
individualių savybių, pavyzdžiui, planavimo ar dizaino ypatumų, vidaus apdailos lygio, turto vietos,
alternatyvaus naudojimo galimybių.
Ugnius Meidus, NT konsultantų „Newsec/Re&Solution“ Vertinimo departamento vadovas, teigia, kad masinis
vertinimas leidžia nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, tačiau pats 5 m. terminas Lietuvoje per ilgas.
„Rinka juda gerokai greičiau, nes čia ji nėra tvari, labai greitai keičiasi. Pernai daugumos turto masiniu
būdu nustatytos vertės buvo tokios, už kurias rinkoje turto neįmanoma būtų parduoti“, – nurodo jis.
Kitos vertės
Ponas Bagdonavičius pasakoja, kad, be masinio vertinimo, mokesčiams apskaičiuoti taikomos ir kitokios turto
vertės. Pavyzdžiui, apmokestinamų gamybinių, pramoninių objektų vertė nustatoma pagal atkuriamosios vertės
metodą.
Atkuriamoji vertė gaunama iš statybinės vertės (kiek kainuoja pastatyti tokį pat naują pastatą) atėmus
nusidėvėjimą. Pramoninių objektų vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama atkuriamąją vertę padauginus iš
vietovės pataisos koeficiento, jis parodo santykį tarp turto kainos ir atkuriamosios vertės.
„Turto savininkams paliekama teisė rinktis, kiek laiko taikyti nustatytą vertę – vienus, dvejus ar penkerius
metus. Atkuriamoji vertė tinka mokesčiams, jei ji ne senesnė kaip penkerių metų“, – pažymi p. Bagdonavičius.
Žemės vertė skaičiuojamos atsižvelgiant į našumą. Taip pat žemė turi ir vidutinę rinkos vertę, ji
apskaičiuojama pagal masinio vertinimo sistemą atsižvelgiant į pardavimo kainų analizę. Valstybinės žemės
nuomos mokesčiai nuo 2009 m. skaičiuojami nuo masinio vertinimo būdu nustatytos vidutinės rinkos vertės. Parengta pagal  :
|
|
|
|
|
.jpg)
