VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBEI TEISMŲ SPRENDIMAI NEGALIOJA

     Kai savivalda virsta savivale, nepadeda net teismai – konstatuoja verslininkai, ne vienerius metus bandantys įgyvendinti projektus Vilniaus rajono savivaldybėje. Ir svarbu ne tik pats keistų reikalavimų faktas, blogiausia esą, kad už neteisėtus sprendimus atsakomybės valdininkams nėra.

     Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės, norinčios vykdyti vieną ar kitą projektą Vilniaus rajone, vis garsiau kalba apie sunkumus bandant gauti reikiamus leidimus iš Vilniaus rajono savivaldybės. Kai kurios istorijos tęsiasi metų metus, dalis jų persikelia į teismus, nuostoliai auga, o atomazgos nematyti.

     „Vilniaus rajono savivaldybė sąmoningai, bent jau iki šiol, stabdė bet kokią verslo, ypač NT, plėtrą – teritorijų detalųjį planavimą. Toks įspūdis, kad Vilniaus rajonas yra ne Lietuvoje“, – dėsto Vytautas Lapienis, UAB „Sklypas“ direktorius.

     Pasak jo, būta jau ne vieno teismo sprendimo bendrovės naudai, tačiau net jų savivaldybė nevykdo. „Buvo įpareigojimų svarstyti teritorijų planavimo dokumentus teisę traktuojant taip, kaip nustatyta teismo nutartyje, nes vienu atveju savivaldybė nesvarstė, kitu atveju teisę traktavo priešingai“, – vardija vadovas.

     Jau prasidėję ir teisminiai procesai dėl nuostolių kompensavimo, jie, pasak p. Lapienio, dideli.

     Kaip į balą. Nuostolius teismuose skaičiuoja ir UAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ (NTS), dar 2005 m. įsigijusi žemės sklypą Vilniaus rajone. Planuota padalinti žemę į 95 sklypus, tačiau prašymas perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir sudaryti sutartį neišgirstas iki šiol.

     Kaip pasakoja Andrius Apulskis, bendrovės direktorius, per tuos 5 metus į savivaldybę su prašymais buvo kreiptasi keletą sykių, tačiau bendrovę pasiekdavo neigiamas atsakymas ir papildomi reikalavimai, kurie esą kiekvienu atveju buvo skirtingi ir ne visuomet pagrįsti. Per tą laiką teismai taip pat ne sykį tarė savo žodį: vienu atveju konstatavo, kad savivaldybės administracija vilkino įgyvendinti paskirtą funkciją, kitu – įpareigojo panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą, reikalaujantį, kad bendrovė parengtų sklypo planavimo darbų programą ir teritorijos koncepciją.

     „Mes laimime teismus, bet jų sprendimų niekas nevykdo“, – tvirtina p. Apulskis.

     Jis stebisi ir paskutiniu reikalavimu, kuris nurodo, kad sklypai turi būti padalinti mažiausiai į 15 a, o ne 10 a – kaip visą laiką buvo planuota.

      Kartu su NTS 2005 m. sklypą kaimynystėje įsigijusi UAB „Statybų gausa“ pajudėjo ne ką toliau.

      „Dabar esame tarp dangaus ir žemės, sklypo infrastruktūra paruošta, o statybai leidimo negalime gauti, nesuprantame patys kodėl. Ko rašai, ko prašai pagal įstatymus, jie atsako bet ką, kad netiktų, ir vilkina laiką“, – sako Aurimas Badikonis, bendrovės direktorius.

      Pasak jo, tai ką Vilniaus rajone bendrovė nuveikė per 5 m., kitose savivaldybėse sutvarko per 6–7 mėnesius.  

     Tarybos sprendimu. „Neteisėtus reikalavimus pripažino teismas ir mes juos ištaisėme“, – nurodo Danuta Prasauskienė, Vilniaus rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vedėja.

     Pasak jos, dėl sklypų dydžio konkrečiose teritorijose sprendžia savivaldybės administracija ir taryba.

     „Pagal patvirtintą bendrąjį planą reikia parengti teritorijos dalies koncepcinę schemą, kai jie parengė, ji buvo patvirtinta taryboje. Tai yra pradžia detalaus plano rengimo. Jie turėtų kreiptis dėl projektavimo teisių perdavimo, sudaryti sutartį, bet nesikreipia“, – NTS atvejį komentuoja p. Prasauskienė.

     Vėliau vedėja pasitaiso – vis dėlto kreipėsi, tačiau tada dar nebuvo patvirtintas bendrasis planas, kuris suteikia teisę taip pat keisti žemės sklypo paskirtį į gyvenamąją.

     O UAB „Sklypas“ detalusis planas nepatvirtintas, nes, anot p. Prasauskienės, „jie padarė milžinišką žalą gamtai ir Vilniaus rajonui, užpylė ežerą vandeniu ir pakėlė gruntą 4 metrais“.

     „Visų pirma, vanduo ar gruntas tai nesusiję su teritorijų planavimo dokumentais ar teisiniais ginčais. Antra – yra kompetentingos institucijos, buvo viskas patikrinta ir jokių pažeidimų nėra rasta“, – atkerta p. Lapienis.

     Be atsakomybės. Robertas Dargis, „Eikos“ vadovas ir Lietuvos NT plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas, sako, kad Vilniaus rajono savivaldybėje „įlūžęs“ ne vienas asociacijos narys. Tačiau politinių tikslų siekimas pamirštant ekonomiką esą palieka pasekmes ir pačiam rajonui: čia didelis nedarbas, maža infrastruktūros plėtra.

     „Tai sena bėda, tik jai sprendimo nėra ir čia be mūsų centrinės valdžios įsikišimo turbūt būtų sudėtinga ką nors ir daryt“, – sako p. Dargis.

     Vilniaus rajone didžiąją dalį gyventojų sudaro lenkų tautybės asmenys – jų per 60%. Puse lūpų kalbama, kad savivaldybė būtent tokiais ribojimais rūpinasi, kad ši proporcija labai ir nepasikeistų. Tačiau verslininkai pastebi, kad svarbu ne tik tai, jog politiniai tikslai užgožia ekonominius, bet kad už įstatymų nesilaikymą, teismų ignoravimą ir kitokį piktnaudžiavimą nėra taikoma jokia atsakomybė.

     Advokatas Rimantas Jonynas pasakoja turėjęs dvi bylas, kuriose jo klientams Vilniaus rajono savivaldybė be jokio realus pagrindo neišdavė projektavimo sąlygų. „Tai, kad žmogus 2 metus prasibylinėja teisme ir laimi, dar nereiškia, kad tas sąlygas gaus, nes savivaldybė nevykdo sprendimo arba vykdydami iškelia vėl kitas sąlygas“, – sako jis.

     Atskirti. Remigijus Šimašius, teisingumo ministras, pažymi, kad problema opi ir kitose savivaldybėse. Vilniaus rajonas esą dažniau linksniuojamas, mat čia ir įtampa didesnė: rajonas yra šalia sostinės, gal yra ir politinių klausimų. Pasak ministro, viena iš didžiausių problemų, kad savivaldybėse nėra atskirtas reguliavimas nuo administracinių sprendimų.

     „Darant prielaidą, kad savivaldybė turi teisę reguliuoti, koks bus kraštovaizdis savivaldybėje ar kuria kryptimi miestas bus plėtojamas, ji gali tvirtinti bendruosius planus ir pan., bet kai savivaldybės taryba, kaip politikai, pradeda išdavinėti leidimą ir tvirtinti planą vienai ar kitai įmonei, tada kyla klaustukų“, – priduria jis.

     Vienas iš sprendimų, ministro nuomone, būtų pakeisti teisės aktus taip, kad nekvestionuojant savivaldybės tarybos teisės brėžti viziją, kaip turi atrodyti jų rajonas ar miestas, jie įpareigotų tai tvirtinti pagal teisės normas, o ne administracinius aktus, kad savivaldybės taryba niekada netvirtintų atskirų aktų, tai paliktų administracijos direktoriui ar kitiems pareigūnams.

     „Tokiu atveju būtų aišku, kokią savivaldybė formuoja politiką, būtų iš anksto aiškios žaidimo taisyklės norint pradėti verslą, ką nors statyti ar griauti. Ir būtų aiški teisėtumo kontrolė, kas yra atsakingas, nebeliktų tokių klausimų, kur čia dėtis, kai teismas įpareigoja, o savivaldybės taryba netvirtina“, – nurodo p. Šimašius.

      Pasak jo, šiuo metu taip pat galioja administracinė atsakomybė už teismo sprendimų nevykdymą. Šiuo atveju teismas kreipiasi į antstolį ir antstolis tai užtikrina. Tačiau ministras pripažįsta: viena, kai konkretus asmuo yra įpareigotas priimti sprendimus, kas kita – kai kalbama apie savivaldybės tarybą, kur veikia ne administracinė ar baudžiamoji, o politinė atsakomybė.

                                                                                                                                                                            Parengta pagal: