Randa valstybės brūzgynus

Žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui užkliuvusios apleistos Kauno– Vilniaus pakelės žemės „užkrovė“ papildomų darbų augalų apsaugos specialistams. Šie jau daugiau kaip pusmetį visoje šalyje ieško apleistų žemių ir jų savininkų. Tačiau Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojai įsitikinę, kad jų darbas prilygsta vėjo gaudymui laukuose.

Daugiau kaip per pusmetį tikrintojai šalyje užfi ksavo 657 apleistus žemės sklypus, iš kurių apie 100 priklauso valstybei. Neprižiūrėtų žemių savininkai baudžiami simbolinėmis baudomis, o dėl piktžolynais ir brūzgynais apaugusių valstybinių žemių niekas nesuka galvų.

Kol kas nesėkmingas ir mėginimas apmokestinti apleistų žemių savininkus didesniais mokesčiais ir taip priversti juos prižiūrėti savo žemę. „Tam buvo paprieštarauta. Teisingumo ministerija įžiūrėjo, kad taip bus pažeidžiamos žmogaus teisės, o Finansų ministerija pasiūlė keisti visą žemės mokesčių sistemą, tad projektą padėjome į stalčių ir sudarėme darbo grupę, kuri tobulina žemės mokesčių nustatymą“, – VL sakė žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas.

Prislopo kalbos ir apie Valstybės žemės fondo steigimą, kuriam numatytas uždavinys – padėti spręsti tinkamo žemės naudojimo problemas. Planuota, kad fondas turės pradėti veikti nuo liepos 1 d., kai nebeliks apskričių. „Kai bus lėšų, atsiras ir fondas. Dabar šiokia tokia stagnacija“, – tarstelėjo E.Raugalas.

Savininkams – simbolinės baudos

Kol nėra žadėto mokesčio, kuris turėtų sudrausminti apleistų žemių savininkus, o Valstybės žemės fondas stagnuoja, kovos lauke su apleistomis žemėmis palikti augalų apsaugos specialistai. „To niekas nedaro nė vienoje Europos Sąjungos šalyje. Tik mes čia vaikomės, neturėdami tam galimybių. Be to, absurdas, kai baudi žmogų už rėželį neprižiūrėtos žemės, o šalia styro didžiulis piktžolėtas valstybinės žemės plotas“, – tokios kovos su apleistų žemių savininkais nesupranta Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Augalų apsaugos skyriaus vedėjas Jonas Grigaliūnas.
Anot jo, tarnybos specialistams, kurių rajonuose yra 21, tai papildomi darbai. J.Grigaliūnas mano, kad darbus racionaliau ir greičiau galėtų atlikti seniūnijų darbuotojai.

Nuo praėjusių metų lapkričio iki gegužės pradžios apie 300 neprižiūrėtų žemių savininkų nubausti gana simbolinėmis – iki 100 litų – baudomis. Dar 28 asmenys kviečiami į pažeidimo nagrinėjimą.

Tikrintojai užfi ksavo beveik 40 apleistų komercinių sklypų, tačiau rasti jų šeimininkų nepavyksta. Pasak augalų apsaugos specialistų, komerciniuose plotuose stovinčiuose reklaminiuose stenduose užtepama informacija, telefono numeriai. Dažnai būna ir taip, kad telefono numeriai nurodyti ne žemės savininkų, o tarpininkų, kurie šeimininkų neišduoda.

Kai kurių žemių savininkai yra mirę, ilgam išvykę į užsienį, tad specialistai neturi, ką bausti. Dar didesnį darbo beprasmiškumą jie pajaučia, kai nustato, kad apleistos žemės priklauso valstybei.

Stinga politinės valios

Tramdyti apleistų žemių savininkus galėjo ir žemėtvarkininkai, tačiau šių pareigų jie vengė. „Galėjo padaryti, bet nepadarė. Prašėme jų, kad padėtų identifikuoti neprižiūrėtų žemių savininkus, bet seniūnijose gyvenantys žemėtvarkininkai teisindavosi, jog jie nenori pyktis su savo kaimynais ir jiems kenkti“, – aiškino žemės ūkio viceministras E.Raugalas.

Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) pirmininkei Antaninai Venckūnienei atrodo, kad sutvarkyti apleistas žemes ir identifikuoti jų savininkus jėgų pakanka, tik stinga politinės valios.

„Valstybės tarnautojų mūsų šalyje pilna. Dešimtyje apskričių buvo krūva valdininkų – per mėnesį galėjo surašyti, kam koks sklypas priklauso. Algas gavo, turėjo ir suspėti“, – piktinosi LŽSS pirmininkė. Kita vertus, pasak A.Venckūnienės, nėra ko reikalauti iš tų žmonių, kuriems valstybė grąžino prastos būk lės žemę. „Iš žmonių atėmė ariamą žemę, o grąžino brūzgynus. Ką su tokia daryti?“ – apleistas žemes atgavusius savininkus gynė sąjungos pirmininkė.

Tačiau ji sutiko, kad didesniais mokesčiais būtų apmokestinami tie, kurie įsigijo žemę komerciniais tikslais ir jos neprižiūri, arba tie savininkai, kurie nenori už palankią kainą žemės išnuomoti.

Žemėtvarkoje sąstingis

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas mano, kad didesni mokesčiai apleistų žemių savininkams išjudintų šią problemą. Tik kad jų vis nėra. Kol ilgai galvojama, piktžolynai toliau želia žemėse, kurios galėtų duoti pajamų žmonėms ir naudą valstybei.

ŽŪM duomenimis, Lietuvoje yra apie 0,5 mln. hektarų apleistų žemių, kurios kasmet galėtų atnešti 1,35 mlrd. litų pajamų, o darbo turėtų apie 20 tūkst. gyventojų. „Sustabdžius valstybinės žemės pardavimą, ji apaugo krūmais ir kiečiais“, – neracionaliais sprendimais stebėjosi A.Vrubliauskas. Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidento, daug vilčių dedama į numatytą steigti Valstybės žemės fondą. Tačiau, A.Vrubliausko manymu, tvarkant žemes daug daugiau galėtų padaryti savivaldybės, jei joms būtų suteiktos šios funkcijos.

„Apskritys naikinamos, darbuotojai atleidžiami, kyla nerimas dėl archyvų – sustoja žemės tvarkymo procesas, kuris ir taip nusikalstamai yra užsitęsęs. O aiškumo ir sprendimų, kas bus toliau atsakingas už tai, dar nėra“, – daug problemų dėl sąstingio žemėtvarkos srityje mato A.Vrubliauskas.

Politikai nesutaria, kam patikėti žemėtvarką nuo liepos 1 d. panaikinus apskritis. Vyriausybės programoje numatyta miesto teritorijose valstybinės žemės patikėjimo teisę perduoti savivaldybėms, o kaimo vietovėse – Nacionalinei žemės tarnybai.

Prezidentūra siūlo valstybinės žemės patikėjimo teisę ir kaime, ir mieste atiduoti Nacionalinei žemės tarnybai. Pasak specialistų, ir vienas, ir kitas variantas turi ir pliusų, ir minusų.

Numatytos didesnės piniginės baudos
Kazys Starkevičius, žemės ūkio ministras: "Jau yra parengtos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, kuriose sugriežtinta atsakomybė už apleistas žemes. Numatoma atsižvelgti į ploto dydį (to anksčiau nebuvo) ir padidinti baudas. Priklausomai nuo apleisto ploto dydžio jos gali siekti net iki 2000 litų. O pakartotinai baudžiant dar daugiau (dabar didžiausia bauda – 100 Lt, pakartotinai – 300 Lt). Kita priemonė – mokestis už apleistas žemes. Jam nebuvo pritarta motyvuojant, kad didesnis mokestis negali būti nuobauda už neprižiūrimą žemę. Bet, manau, kad rasime formulę, kaip apmokestinti. Norime nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį tas mokestis augtų. Žmonės turėtų suprasti, kad žemė turi būti naudojama pagal paskirtį."

Tik prievartinės priemonės nepadėtų
Edmundas Pupinis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas: "Galvojama apie mechanizmą, kaip paskatinti žmones, kad žemė būtų tvarkoma ir neštų naudą. Dabar yra galimybė bausti už piktžoles. Svarstomas ir mokesčio įvedimas. Tačiau valstybė negali kurti tik prievartines priemones, kai žmonėms nesudaromos aiškios galimybės, įteisintos įstatymais, patikėti kažkam tą žemę tvarkyti. Juk ne visi turi galimybių tuo užsiimti. Pvz., kaimuose skundžiamasi, jog žemės nedirbamos dar ir todėl, kad nesutariama dėl nuomos kainų. Galvojama steigti Valstybės žemės fondą, kuris padėtų žmonėms tvarkytis su žeme."

Žemėtvarkos paslaugą gali nutolinti
Ričardas Malinauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas: "Dar prieš 10 metų asociacija pasisakė, kad žemėtvarkos paslauga turėtų būti kuo arčiau žmonių – savivaldoje. Ir dabar manome, kad savivaldybėms turi būti sugrąžinta teisė disponuoti valstybine žeme ir miesto, ir kaimo teritorijose. Perdavus šias funkcijas Nacionalinei žemės tarnybai ar Valstybės žemės fondui, ši paslauga dar labiau nutols nuo žmonių."